Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė lapkričio 27 d. Seimo priimtas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisas.
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliosianti nauja tvarka įtvirtina finansinės paramos ir visuotinio prieinamumo standartus žmonėms, turintiems regos negalią ir norintiems įsigyti šunis vedlius. Šios pataisos pirmą kartą Lietuvoje sukuria aiškų teisinį ir finansinį mechanizmą, leidžiantį regos negalią turintiems asmenims įsigyti specialiai parengtą šunį vedlį ir juo laisvai naudotis kasdienybėje.
Pagal priimtas pataisas valstybė kompensuos iki 90 procentų šuns vedlio parengimo išlaidų, o kompensacijos dydžio riba sieks 300 bazinių socialinių išmokų — šiuo metu 21 tūkst. eurų.
Regos negalią turintys žmonės iki šiol dažnai negalėjo įsigyti šuns vedlio dėl itin didelių parengimo kaštų, todėl kompensavimo tvarkos įtvirtinimas laikomas esminiu pokyčiu aklųjų bei silpnaregių bendruomenei.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) prezidentas Paulius Kalvelis pabrėžia, kad LR Prezidento pasirašytos pataisos užpildo ilgai egzistavusią sisteminę spragą: „Šuns vedlio parengimas kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, todėl tik labai nedaugelis žmonių Lietuvoje galėjo turėti jų pagalbą. Dabar atsiranda aiški, įstatyme numatyta išlaidų kompensavimo tvarka, kuri leidžia žmogui planuoti ir žinoti, kad didžioji dalis išlaidų bus kompensuojama. Šis sprendimas ženkliai pagerina regos negalią turinčių žmonių gyvenimus.“
Įstatymo pataisos taip pat aiškiai reglamentuoja regos negalią turinčių žmonių teisę su šunimi vedliu patekti į bet kurią viešąją erdvę, viešąjį pastatą, naudotis viešuoju transportu ar taksi — nepaisant to, kokios paskirties yra vieta ar paslauga.
Šis įstatymas pašalina anksčiau dažnai pasitaikiusius atvejus, kai žmonės su šunimis vedliais būdavo neįleidžiami į tam tikras viešąsias erdves: „Kiekvienas žmogus turi teisę judėti, keliauti, apsipirkti ar lankytis viešose vietose, kai jam padeda šuo vedlys. Jis padeda susiorientuoti, apsaugoti regos negalią turintį žmogų ir turi būti šalia nuolat.“ – teigia P. Kalvelis.
Naujoji tvarka taip pat atsisako reikalavimo, kad šunis vedlius galėtų rengti tik tarptautinių organizacijų akredituoti rengėjai. Nuo šiol šunų vedlių rengimu Lietuvoje galės užsiimti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, jeigu jie atitiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus kokybės standartus.
Šiuo metu jau yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri rengs įgyvendinamuosius teisės aktus. Joje dalyvauja ir nevyriausybinės organizacijos, tarp jų — ir LASS.
P. Kalvelio teigimu, regos negalią turinčių žmonių bendruomenės dalyvavimas yra būtinas, kad naujoji tvarka veiktų praktiškai: „Tik patys žmonės, kurie kasdien naudojasi šunimis vedliais arba jų laukia, geriausiai žino, kas ir kaip turi būti sureguliuota. Mūsų tikslas — kad sistema būtų ne tik įrašyta popieriuje, bet ir sklandžiai veiktų gyvenime.“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga akcentuoja, kad pasirašytos pataisos iš esmės padidins regos negalią turinčių žmonių savarankiškumą ir judėjimo laisvę. Kaip teigia P. Kalvelis: „Šuo vedlys yra žmogaus akys kelyje, jo saugumas ir galimybė gyventi visavertį gyvenimą. Iki šiol šuo vedlys buvo prieinamas ne kiekvienam, tačiau džiugu, kad visiems kartu pavyko šią nuostatą pakeisti, o pokyčius pamatysime jau labai greitai.“
